"Vilnius Rope Jumping team" komandos ekstremalai pagaliau gali lengviau atsikvėpti - šeštadienį vakare jie pasiekė savo ilgai puoselėtą tikslą - atliko du šuolius iš rekordinio aukščio. Tokia kulminacija vainikavo pirmąkart Lietuvoje surengtas miesto multisporto varžybas "Vilnius Challenge 2009".

"Penki, keturi, trys, du, vienas... Šuolis! Eina", - po tokios ritmingai nuskambėjusios laiko komandos dvidešimtmetis Arvydas Vasiliauskas šoka ir pasileidžia laisvu kritimu žemyn nuo atbrailos, esančios apžvalgos aikštelėje, viršutiniame, 31-ajame "Hanner" dangoraižio aukšte.

Ir tai anaiptol ne savižudybė, o ilgus kelis mėnesius planuotas, daug nemigo naktų kainavęs ir pagaliau pasiektas užsibrėžtas tikslas - naujas Lietuvos Rope Jumping laisvojo kritimo rekordas.

Verslo centras "Europa" (aukštis - 148,30 metrų) laikomas aukščiausiu komercinės paskirties pastatu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tuo tarpu vilniečiai Arvydas Vasiliauskas ir Evelina Jasukynaitė pelnytai gali vadintis vienais narsiausių tautiečių, nepabūgę aukščio ir ryžtingai atlikę tai, ką jau senokai žadėjo - sumušę savo pačių šuolio su virve rekordą ir nušokę iš maždaug 125 metrų aukščio.

Ankstesnis Lietuvos rekordas - prieš tris mėnesius atliktas šuolis nuo 80 metrų aukščio GSM bokšto Vilniaus apskrityje. Tąkart virvių sistemos buvo įrengtos 75 metrų aukštyje.

Šeštadienio vakarą šuolių su virve (angl. Rope Jumping) pradininkas Lietuvoje A.Vasiliauskas lygiai 18 val. pirmasis atliko šuolį. Po valandos tokiam pačiam iššūkiui ryžosi ir Lietuvos Rope Jumping asociacijos prezidentė E.Jasukynaitė.

Į šį jųdviejų drauge su visa sostinės „Rope Jumping team" ekipa surengtą pasirodymą pasižiūrėti prie prekybos centro "Europa" ir Vilniaus miesto savivaldybės susirinko ne vienas šimtas vilniečių bei miesto svečių, už narsą ekstremalams atsidėkojusių garsiais palaikymo šūksniais, plojimais, o galiausiai ir žodiniais sveikinimais bei rankos paspaudimais.

"Nesuprantu, kaip šitas jaunimas nieko nebijo? Net mergina šitaip nušoko. Reikia turėti geležinę širdį, kad tai padarytum. Šaunuoliai! Narsa - geras būdo bruožas, kurio daug kam trūksta", - užvertęs galvą į viršų ir matydamas virvėmis žemyn besileidžiančią Eveliną, susižavėjimo ir pagyrų neslėpė garbaus amžiaus vilnietis.

Beje, ne mažiau gražių žodžių nusipelnė ir keli šimtai geležinės valios sportininkų šeštadienį susirinkusių į pirmąkart surengtas miesto multisporto varžybas "Vilnius Challenge 2009". Šis renginys iki šiol neturėjo precedento Lietuvoje. Jį iš šalies akylai stebėję Ekstremalas.lt žurnalistai išsamius įspūdžius ir vaizdinę medžiagą iš renginio pateiks jau rytoj. Tačiau jau dabar galime užsiminti, kad tai, ką išvydome, privertė aikčioti iš nuostabos. Jei vyktų įspūdingiausio sporto renginio rinkimai Lietuvoje, šis ištvermės maratonas neabejotinai pelnytų lyderio pozicijas.

Tuo tarpu šįkart plačiau apžvelgiame ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukusį šuolininkų su virve rekordą. Juolab kad pagaliau lietuviškoji žiniasklaida suprato ir įvertino, kad Rope Jumping nė iš tolo neprilygsta šuoliui su guma (Bungee Jumping) ir anaiptol nėra tas pats.

Nuo ankstaus ryto sudėtingą virvių sistemą tarp „Hanner" ir Vilniaus miesto savivaldybės pastatų įrenginėjo devyni Rope Jumping asociacijos nariai.

"Geras jausmas. Kiek neįprastas, bet įdomus. Retai, kada toks aplanko prieš šuolius su virve. Nežinau, ar tai jaudulys. Vis tik iš tokio aukščio niekada nesu šokęs. Ruošiausi šiam šuoliui, o svajojau apie jį ilgai ir nuobodžiai. Manau, kad viskas pavyks puikiai", - prieš savąjį "skrydį" kalbėjo A.Vasiliauskas.

Jau po kelių akimirkų Arvydas tryško džiaugsmu dangoraižio apačioje: "Super! Nerealu. Toks ilgas ir minkštas šuolis, jokio smūgio. Man tai - lyg savęs atradimas. Link šito tikslo buvo ilgai keliauta. Dar gerokai seniau juokaudavau su draugais, kad būtų visai linksma nuo čia nušokti, - šypsodamasis prisiminė Lietuviškojo Rope Jumping krikštatėvis. - Krisdamas žemyn, girdėjau palaikančius šūkius. Dėkoju visiems čia susirinkusiems. Ten, viršuje, viskas atrodė labai aukštai. Pamaniau, kad dabar tai jau krisiu daug. Nušokus, pro akis langai bėgo labai greitai, kol galiausiai virvė ėmė stabdyti."

Iškart po savojo šuolio padėkojęs savo komandos nariams ir apglėbęs jį pasveikinti susirinkusius bičiulius, Arvydas nuskubėjo atgal į "Europos" pastatą. Liftu pakilęs į viršuje esančią apžvalgos aikštelę, ekstremalas ėmė rengtis antram, ne mažiau atsakingam šuoliui, kurį atliko jo draugė Evelina.

Paklausta, kelintas tai būsiąs jos šuolis, mergina sakė negalinti suskaičiuoti: "Reikėtų tikriausiai sėsti prie asmeninio kompiuterio ir pagal vaizdinę medžiagą bandyti susumuoti, kiek jų iš viso yra buvę. Greitai jau bus dveji metai, kai esu šiame ekstremaliame sporte."

Arvydas teigė taip pat nežinantis, kiek sykių virvės tamprumą yra išbandžiusi jo draugė, tačiau savo šuolių skaičių prisiminė - jau per pusantro šimto. Tuo metu kiti vilniečių Rope Jumping komandos nariai triūsė pakeldami nuo žemės daugiau nei šimto metrų ilgio virves ir parengdami jas šuoliui.

"Tu nusileisi dar minkščiau. Nieko nepajusi", - prieš šuolį bendraudamas su Evelina prognozavo Arvydas.

Jau netrukus šie žodžiai išsipildė. Padedama draugo, mergina pasitikrino apraišus, šalmą ir kitas saugumui būtinus atributus, užsidėjo gan sunkią kuprinę su virve ir kopėtėlėmis pakilo iki briaunos viršaus. Ji neslėpė, kad su kiekviena sekunde jaudulys vis didėjo. Atsistojusi ant krašto, mergina ėmė skaičiuoti nuo trijų iki vieno ir nė akimirkos nesudvejojusi nėrė žemyn. Jos šuolį palydėjo susirinkusių žiūrovų klyksmas. Būdama lengvesnė už Arvydą, Evelina sekundės dalimi ilgiau sklendė ore iki virvės išsitempė.

Po šuolio paklausta, ar pakartotų tai dar sykį, E. Jasukynaitė nusišypsojo: "Jei tik bendrovė "Hanner" leistų, šokinėtume čia kiekvieną savaitgalį."

Mergina sakė nelaikanti savęs išskirtine, o pomėgį šokinėti su virve laiko tiesiog galimybe ekstremaliai praleisti laiką: "Yra merginų, kurios šokinėja su parašiutais, kitos važinėja motociklais, o aš šokinėju su virve. Juk daugeliui reikia ekstremalių pojūčių."

Beje, E.Jasukynaitė neslėpė apmaudo, kad Lietuvos rekordų registravimo agentūra "Factum" nesiėmė įregistruoti šio rekordo ir jos atstovai renginyje nepasirodė. Anot jos, rekordų metraštininkams šuolis su virve pasirodė panašus į šuolį su parašiutu arba guma. Nepaisant to, vilniečiai džiaugėsi savo pasiekimu ir negana to, žadėjo dar labiau stulbinančių žygių.

"Jei Lietuvoje nenori užregistruoti agentūra "Factum", tai mes parodysime, kad tai galima padaryti net ir Gineso rekordų knygoje. Jau rugpjūčio viduryje kartu su kolegų komanda iš Rusijos ketiname vykti į Norvegiją ir ten siekti pasaulio rekordo", - trumpai apie artimiausius planus užsiminė Arvydas.

Ekstremalas.lt žiniomis, ten mūsų šalies atstovai ketina nušokti maždaug iš 400 metrų aukščio. Tai viršytų šeštadienio šuolio aukštį daugiau nei tris kartus. Atrodo, kad ten savo drąsą pasitikrinti galės ne tik šeštadienio herojais tapę Arvydas ir Evelina, bet ir su baltu pavydu į juos žiūrėję ir kiekviename žingsnyje talkinę likusieji komandos nariai.

Lietuvos Rope Jumping asociacijos prezidentė E.Jasukynaitė teigė dar bandysianti pateikti agentūrai "Factum" visą filmuotą medžiagą, techninius duomenis apie virvių ilgius, pastato aukštį ir kitą informaciją. Iki šiol Lietuvos šuolio su virve rekordo nenorėta oficialiai užfiksuoti, mat tai esą "nekonkretu". Panašu, kad kai kam dar sunkiai suprantama, kuo skiriasi šuoliai su guma ar parašiutu nuo aukščiausiu laikomo televizijos bokšto...

"Visi žinome, kad išties žmonės šokinėjo kažkada nuo televizijos bokšto su guma. Šiandien mes šokome su virvėmis. Tai yra du skirtingi dalykai. Šokant su guma, krentama labai mažai, o tempiamasi labai daug. Šokant su virve, visas smūgis amortizuojamas šuolio gale, ką šiandien ir matėte. Virvių sistemos dėka, žmogus nejaučia jokio smūgio ir išnaudoja visą įmanomą laisvą kritimą. Tai yra esminis skirtumas", - detaliai paaiškino geriausiai Rope Jumping subtilybes Lietuvoje išmanantis A.Vasiliauskas.

Taip pat skaitykite:
Prieš rekordinį šuolį nuo "Europos" - kruopštus pasirengimas