Dvi ryškios Lietuvos laipiojimo sporto žvaigždės - Eglė Kirdulytė ir Vilimantas Petrašiūnas - atvertė naują šalies laipiojimo sporto puslapį. Jie yra pirmieji tautiečiai, kurie jėgas išmėgino pasaulio boulderingo taurės etapuose.

Gana jauno, bet Lietuvoje sparčiai progresuojančių jaunuolių gretas buriančio laipiojimo sporto entuziastų įsteigta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija prieš metus tapo Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos nare. Tai mūsų šalies sportininkams atvėrė kelią į aukšto rango tarptautines varžybas. Ekstremalas.lt rašė, kad Vilimantas ir Eglė prieš metus dalyvavo pasaulio čempionate Kinijoje, o Kipras Baltrūnas jėgas išmėgino pasaulio jaunimo čempionate Prancūzijoje.

Šiemet Vilimantas ir Eglė atvertė dar vieną Lietuvos laipiojimo sporto istorijos puslapį. Jie tapo pirmaisiais lietuviais, kurie pasirodė pasaulio boulderingo taurės varžybose. Laipiotojai buvo tarp dalyvių pirmuose dvejuose etapuos Šveicarijoje ir Austrijoje.

Sportiniais pasiekimais lietuviai pasaulio nenustebino, tačiau laipiotojai pernelyg nesisieloja ir teigia, kad geriau pasirodyti sutrukdė pernelyg menka patirtis, kurią dar galima sukaupti. Tiesa, Eglė ir Vilimantas nežino, ar dalyvaus kituose pasaulio boulderingo taurės etapuose. Tai reikalauja ne tik gana gausių laiko, bet ir finansinių išteklių.

Eglė ir Vilimantas sutiko atsakyti į kelis Ekstremalas.lt klausimus.      

Ko tikėjotės iš pirmųjų etapų ir kaip vertinate savo pasirodymus?

Vilimantas Petrašiūnas (V.M.): Labai sunku tikėtis aukštų rezultatų tokio aukšto lygio varžybose. Sportininkų būna virš šimto, daugelis jų turi ilgametę patirtį tokiose varžybose. Kartais gali būti stiprus, bet nepralipi trasų, nes trūksta patirties. Jei būtume patekę į pusfinalį, būtume labai patenkinti. Vyrų grupėje iš 80-90 dalyvių atrankiniame etape į kitą etapą patenka 20 sportininkų, o finalą - vos šeši. Merginų būna kiek mažiau. Dažniausiai pusfinalyje trasos būna sudėtingesnės negu atrankoje ar finale. Jame trasos nėra tokios sudėtingos, nes jų sudarytojas stengiasi, kad varžybas būtų kuo įdomiau stebėti žmogui, kuris nėra susipažinęs su laipiojimo sportu.

Eglė Kirdulytė (E.K.): Tokio aukšto lygio varžybose dalyvauju tik trečią kartą, taigi aukštų rezultatų nesitikėjau. Taip pat trūko daugiau pasiruošimo ir treniruočių. Pirmajame etape daug ką lėmė tai, kad mano grupės trasos buvo gana lengvos, o norint patekti į pusfinalį reikėjo užlipti visas trasas iš pirmo karto. Neturint patirties tokiose varžybose gan sunku lipti "onsight" (trasos pralipimas iš pirmo karto). Antrajame etape sekėsi geriau, tačiau kaip visada po varžybų atrodo, kad galėjau pasiekti ir daugiau.

Kuo šios varžybos skiriasi nuo kitų tarptautinių varžybų?

E.K.: Esu dalyvavusi tarptautinėse varžybose Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, tačiau jas sunku lyginti su IFSC organizuojamomis pasaulinio lygio tarptautinėmis varžybomis. Pirmiausia, skiriasi pats požiūris į varžybas. IFSC organizuoja varžybas pajėgiems sportininkams. O paprastos tarptautinės varžybos dažnai yra organizuojamos laipiojimo sporto populiarinimo tikslais. Taip pat skiriasi trasų kokybė, laipiojimo sienelių įvairovė.

V.P.: Sunku lyginti, nes tarptautinių varžybų neturėjome daug. Nuolat lipame BOBE'je Latvijoje, taip pat Vilniuje kasmet organizuojamose tarptautinėse varžybose, į kurias atvažiuoja svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, bet lygis vis tiek ne tas. Lietuvoje trasas dažniausiai sudaro tie patys salės, kurioje vyksta varžybos laipiotojai, o tai mažina įvairumą. IFSC (Tarptautinė laipiojimo sporto federacija) organizuojamose varžybose trasas stato vis kiti trasų statytojai (routesetteriai), dėl to trasos būna labai skirtingos, nes kiekvienas laipiotojas turi savo stilių, savo stiprias ar silpnas vietas. Dėl to kartais laimi vieni, kartais kiti sportininkai.

Kokiose kitose tarptautinėse varžybose šiemet dar ketinate dalyvauti?

V.P.: Tikimės dalyvauti IFSC organizuojamose „Arco" varžybose. 2011 metais Arco miestelis, Trentino regione, Italijoje organizuos Pasaulio čempionatą. Įprastai „Arco Rock Masters" varžybos būdavo organizuojamos pirmą rugsėjo savaitgalį. Į jas būdavo kviečiami tik patys stipriausi sportininkai. Dalyvauti šiose varžybose buvo garbė, bet šiemet nutarta, jog reikia padaryti pasiruošimą ateinančiam čempionatui.

E.K.: Norėčiau sudalyvauti liepos pabaigoje Italijoje organizuojamose „Arco Rock Masters" varžybose. Taip pat nuvažiuoti ir į paskutinį pasaulio boulderingo taurės etapą Miunchene, Vokietijoje.

Papasakokit daugiau apie pasaulio baulderingo taurės etapų užkulisius. Ar išpaikusios laipiojimo sporto žvaigždės?

V.P.: Šios varžybos visai kitokios, nei organizuojamos pas mus Lietuvoje ar artimajame užsienyje. Čia dalyviui visai nereikia rūpintis, kad nepavėluotų į startą: nuves, parodys, papasakos, pakvies laiku, įspės kelis kartus, kad artėja tavo starto laikas. Izoliatoriaus zona (tokia vieta, kur susirinkę sportininkai prieš varžybas laukia savo starto ir nemato kaip lipa trasas kiti sportininkai) su didelėm apšilimo sienelėmis. Jei esi alkanas, visada pilna maisto, gėrimų. Tokiose varžybose stengiuosi pamatyti visą organizacinę "virtuvę", nes pats prisidedu prie varžybų organizavimo Lietuvoje. Norisi tą patirtį perkelti pas save.

Žvaigždžių yra visokių. Vieni bendrauja paprastai ir tikrai nėra "pasikėlę". Bet Austrijos komanda man atrodo užrietusi nosį. J

E.K.: Organizacija yra tikrai aukšto lygio. Kiekvienu sportininku yra pasirūpinama. Pačiam nereikia rūpintis dėl starto laiko, asistentai ir kuprines sunešioja ir vandens atneša.  :)  

Kalbant apie pasaulinio lygio žvaigždes tarp merginų, ne visos iš jų riečia nosį. Būna tokių, kurios visada maloniai šypsosi, bendrauja, dalinasi patirtimi. Bet būna ir tokių, kurios yra labiau linkusios bendrauti tik su sava kompanija.